Žalios spalvos daržovės ne tik maistas, bet ir virtuvės puošmena. Ant palangės šaltuoju metu laiku galima užsiauginti net keletą augalų, kurios nėra reiklios dideliam apšvietimui. PIPIRINĖ- sėjama labai tankiai, užauga per savaitę laiko, aštraus skonio, tinka sumuštiniams, salotoms. LAPINIAI RIDIKĖLIAI- užauga greitai, maistui vartojami rudai vyšninės spalvos, galima valgyti jų lapelius ir šakneles. SULTENĖ- greitai auga, tinka maistui pagardinti, ypač dera salotoms su riešutais. SĖJAMOJI GRAŽGARSTĖ- prieskoninė daržovė, lapelių skonis šiek tiek kartokas, jie maišomi į salotas, padažus, sūrių patiekalus. BLAKINĖ KALENDRA- dažniausiai kaip prieskonis, naudojamos jos sėklos, o iš sėklų užauginti daigai tinka maistui papuošti bei pagardinti. BAZILIKAS- augalas mėgstantis šilumą ir šviesą, puikus prieskonis tinka mėsos, žuvies, daržovių patiekalams ir padažams. PETRAŽOLĖS- ant palangės geriausiai auga lapinės petražolės, tinkamos pagardinti mėsą, žuvį, sriubas. SVOGŪNAI- galima pasėti arba svogūną pamerkti į vandenį, o jų laiškus panaudoti gaminant maistą virtuvėje.
Kokia salotų nauda žmogui?
Salotos skani, ankstyva laipinė daržovė, jos vertinamos dėl švelnaus skonio, gerų dietinių savybių, maistui vartojamos žalios turi daug mineralinių medžiagų: kalio, magnio, natrio, fosforo, geležies, vitamino C ir kt. Tamsialapėse salotose yra žymiai daugiau vitamino A ir C negu šviesiose.
Gūžinių salotų auginimas ir jų rūšys
Gūžinės salotos buna ankstyvųjų ir vėlyvųjų veislių. Ankstyvųjų sėklų daigai sodinami į lauką kai turi 5-6 tikruosius lapelius, o velyvosios gūžinių salotų sėklos sėjamos gegužės viduryje tiesiai į lauką. Salotos raunamos vartojimui ne iš eilės, bet kas antra, kad likusioms būtų daugiau vietos. LEDINĖS- gūžinės salotos mėgstamos dėl savo puikių skoninių savybių, jos labai traškios, sultingos, gaivaus skonio. Ledinės salotos suka didesnes ir tvirtesnes gūžes, negu kitos gūžinės salotos ir jų lapai šiek tiek kietesni. SVIESTINĖS- salotos šviesiai žalsvos spalvos, ypač švelnaus skonio.
